Medžioklinis jėgerių peilis – puskardis Hirschfanger 1816-1837

Medžioklinis antikvarinis durklas, “Hiršfengeris” – Hirschfänger – (vok. Elnių gaudytojas) – vokiškas duriamasis medžioklinis ginklas, skirtas elniui ar šernui pribaigti. Tokius ginklus daugiausiai naudojo Vokietijos aristokratija savo  prašmatnių medžioklių metu.

Hiršfengerius taip pat turėjo Vokietijos valstybių elitinių šaulių – jėgerių (Jäger – vok. medžiotojas) daliniai, atsiradę Vokietijoje XVIII amžiuje, ir formuojami iš medžiotojų ir girininkų. Šie žmonės mokėjo elgtis su ginklais, mokėjo kovoti miškingose vietovėse, buvo iniciatyvūs ir savarankiški. Žodžiu, ir elitiniai daliniai, ir snaiperiai, ir specialiosios pajėgos vienu metu. Ir jų ginklai buvo – graižtviniai, bet dar per vamzdį užtaisomi šautuvai, ir Hiršfengeriai – medžiokliniai durklai.

Prieš mus tipiškas Hiršfengeris, kuris išsiskiria skoningais papuošimais ir simbolika. Rankena – iš juodmedžio o ne banalaus tokiems ginklams rago. Gilės ir ąžuolo lapai – gan įprastas šių medžioklinių ginklų papuošimas. Geležtė juodinta, suteikiant taurų tamsiai mėlyną atspalvį, su išraižytais papuošimais – ornamentais, stilizuotu lanku ir strėlėmis bei medžiokliniu šuniu, virš jo skrendančiu sakalu ar ereliu ir kitoje pusėje bėgančiu elniu. Visi išraižymai inkrustuoti auksu. Tai rodo, kad ginklui savo laiku nepagailėta lėšų, turėjo priklausyti aristokratui ar turtingam karininkui.

Kita vertus, ginklo dizainas gan griežtas, nors ir puošnus, nėra išraitymų, kurie blogintų ginklo funkcionalumą, o tai labiau būdinga kariniams nei civiliniams ginklams. Ir  dar-  kodėl ant šio tipiškai vokiško durklo grakštaus efeso apsauginio skydelio Didžiosios Britanijos karūna? Ją lengva pažinti, jei abejojate – pažiūrėkite į karūną nr. 20 šiame paveikslėlyje:

http://www.retrobibliothek.de/retrobib/hiresfaksimile_5181700.jpeg

Viskas susidėlioja į savo vietas prisiminus Vokietijos istoriją. Viena iš Vokietijos valstybių iki 1866 metų buvo Hanoverio karalystė, kurią valdė Didžiosios Britanijos karaliai iš Hanoverio dinastijos. Šiai dinastijai  http://www.royal.gov.uk/historyofthemonarchy/kingsandqueensoftheunitedkingdom/thehanoverians/thehanoverians.aspx priklausė ir pati karalienė Viktorija, valdžiusi Britanijos Imperiją nuo 1837 iki 1901 metų. Tiesa, Hanoverio karalių sostas galėjo būti paveldimas tik pagal vyrišką liniją, todėl pati karalienė Viktorija negalėjo tapti ir Hanoverio valdove, todėl 1837 metais Hanoverio sostą paveldėjo Ernestas Augustas ir tada Hanoverio karūna atsiskyrė nuo Didžiosios Britanijos (kurią gavo karalienė Viktorija). Tai duoda mums atspirties tašką datuojant šį ginklą. Paskutinis karalius, kuris valdė ir Hanoverį, ir Didžiąją Britaniją (ir turėjo teisę naudoti Didžiosios Britanijos karūnos simbolį), buvo Vilhelmas (William) IV, valdęs 1830-1837 m. Taigi, ginklą reiktų datuoti vėliausiai 1837 metais.

Jungtinės karalystės karūna nei tada, nei dabar nebuvo dedama ant ginklo šiaip sau. Ji reiškia tik viena- šis Hiršfengeris priklausė arba Hanoverio karalių medžioklės svitai, arba (kas labiau tikėtina) Hanoverio gvardijos jėgerių bataliono karininkui, kaip paradinis ginklas. Yra žinoma, kad Hanoveris, kaip savarankiška karalystė, turėjo savo armiją ir savo jėgerius. Tame tarpe – gvardijos jėgerių batalioną, įsteigtą apie 1816 metus http://de.wikipedia.org/wiki/Hannoversches_J%C3%A4ger-Bataillon_Nr._10  1816 metai – data, kada Hiršfėngeris galėjo atsirasti pas Hanoverio jėgerius.

Taigi, Paradinis Hanoverio karalystės gavardijos jėgerių bataliono Hannoverisches Garde-Jäger-Bataillon karininko Hiršfengeris (medžioklinis durklas, puskardis), 1816-1837 m., kas nukelia mus praktiškai į Napoleono laikus.